Atsakymai / Vadovė grįžo po ilgų atostogų, o mes jau kitokie.

SJ Solutions™

LT EN RU

Vadovė grįžo po ilgų atostogų, o mes jau kitokie.

Būna paskiria vadovą, arba grįžta senasis vadovas, o komanda nuėjus gerokai toliau, nei gali prisivyti vadovaujantis asmuo. Kaip padėti vadovui suprasti, kad laikas keistis?

Po dekretinių atostogų į darbą grįžo mūsų padalinio vadovė. Kol ji porą metų buvo vaiko priežiūros atostogose, jos vietoje buvo mūsų kolega, toks pats projektų vadovas kaip ir mes visi. Kol vadovavo jis, mūsų padaliniui puikiai sekėsi. Jis puikiai moka motyvuoti žmones, mes juo pasitikim. Jis yra tikrai kompetentingas ir labai šviesus žmogus. Galėtų būti mūsų vadovu ir toliau.

Buvusi vadovė sugrįžusi ėmėsi grąžinti ir buvusią darbo tvarką – griežtą atskaitomybę, kontrolę. Ji nėra blogas žmogus, tiesiog yra įpratusi taip dirbti. Bet mes jau kitokie, o ir sąlygos pasikeitė. Norėtume, kad mums ir toliau vadovautų kolega, bet nežinom, kaip vadovei tai pasakyti. Nesinori jos įžeisti, bet matom, kad jei ji nepasikeis, mes smigsim žemyn. Kaip jai pasakyt, kad ji pasitrauktų ir leistų vadovauti žmogui, kuris iškėlė mūsų padalinį?

Aurelija


Istorija ne iš lengvųjų. Tačiau, kaip dažnai nutinka sudėtingose situacijose, galbūt ir ši gali būti išspręsta paprastai. Taip ir norisi paraginti būti paprastiems ir atviriems. Nesislapstyti, nemanipuliuoti, tiesiai šviesiai pasakyti žmogui apie savo jausmus ir norus. Bet, be abejo, tai nelengva.

Taip jau būna, kad tarsi stengdamiesi apsaugoti žmogų nuo skausmo meluojam, ko nors nepasakom, darome užuominas ir pasakom tik lūkesčių nuotrupas. O iš tiesų saugom save, kad mūsų neįskaudintų skausminga kito žmogaus reakcija, kad nenuplikytų nemalonus, bet labai realus kaltės jausmas.

Pabandykim čia pasvarstyti atsietai. Pirmiausia atsietai nuo emocijų. Padarykim prielaidą, kad ateinam į darbą dirbti darbo, kitaip tariant, kurti pridėtinės vertės, siekti norimo rezultato. Ir viskas. Tada Jūsų pasakojimas, Aurelija, atrodo gerokai paprastesnis: su laikinu vadovu dirbom gerai, pasiekėm rezultatą; su grįžusia vadove „smigsim žemyn“. Tiesiog akivaizdu, kad reikia grąžinti produktyviai veikiančią atmosferą. Jei emocijos mums vis dar nerūpi, paprasčiausia išeitis būtų deleguoti vieną ar du aršiausius kolegas pas įmonės vadovybę ir ten viską išsakyti, pateikus konkrečius skaičius įrodyti, jog vadovauti turi ne sugrįžusi vadovė. Vadovybė patiki faktais ir kolektyvo nuomone. Sugrįžusiai vadovei sukrapšto kompensaciją ir tyliai išleidžia į naujo darbo medžioklės plotus. Bet emocijos – jos visur ir visada!

Tad ką gi daryti? Kaip išlikt nekaltais ir nesužlugdyt padalinio? Jei Jums iš tiesų rūpi rezultatas, o ne tai, kad prie buvusio vadovo buvo smagiau ir lengviau, verta šį reikalą spręsti atvirai ir konstruktyviai. Įsivaizduokite, o jeigu grįžusi vadovė perimtų buvusio vadovo vadovavimo stilių, jei ji suprastų, kad toks stilius yra naudingesnis?

Labai dažnai pasitaiko, kad nauji ar sugrįžę po ilgesnės pertraukos vadovai nesijaučia labai tvirtai savo vietoje. Jie patiria spaudimą dėl prarastos kompetencijos, jaučiasi pasimetę, mažiau pasitiki savimi. Natūraliai bando kompensuoti šį netikrumą savo aktyvumu, kartais peraugančiu į agresyvumą. Kadangi žmogus, kaip minėjot, iš esmės nėra blogas, gal jis dar yra ir pajėgus suprasti, ko padaliniui dabar labiausiai reikia? Tiesa, be Jūsų pagalbos to padaryt jai gali ir nepavykti. Kaip manot, ar turėtų teigiamos įtakos Jūsų vadovės elgesiui tai, kad ji sužinotų iš savo darbuotojų, kad ja vis dar yra pasitikima? Ir kad jos darbuotojai norėtų daugiau savarankiškumo, laisvės, atsakomybės? Kaip manot, koks būtų poveikis, jei kolektyvas, įskaitant ir buvusį vadovą, pateiktų pasiūlymą, kaip ir kodėl būtent taip turėtų būti tvarkomi reikalai padalinyje? Juk visai tikėtina, kad ir Jūsų vadovė nori teigiamo rezultato. Nori, kad visi dirbtų gerai, be to, ir jaustųsi darbe gerai. Maža to, labai tikėtina, kad ji nori rezultatą pasiekti su tais žmonėmis, kurie šiuo metu ją supa. Tad, atrodo, tereikia vieno vienintelio žingsnelio vienas kito link. Gal šioje situacijoje būtų teisinga, kad tą žingsnelį žengtų kolektyvas? Yra įprasta turėti lūkestį, kad būtent vadovai ir turi parodyti iniciatyvą, kad jie turi ieškoti sprendimų. Be taip būna ne visada, kartais būtent kolektyvui tenka imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę. Ir jei taip atsitinka, kad vadovas geba įvertinti kolektyvo pastangas, susiformuoja labai stipri, gyvybinga ir produktyvi komanda. Man atrodo, kad verta pamėginti.


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas