Atsakymai / Vadovas mano, kad darbuotojai gali skaityti jo mintis.

SJ Solutions™

LT EN RU

Vadovas mano, kad darbuotojai gali skaityti jo mintis.

Kartais vadovai mano, kad pavaldiniams aiškios jų neišsakytos mintys ir lūkesčiai. Bet taip nėra. Kaip elgtis tokio vadovavimo atveju?

Vadovas duoda labai nekonkrečius nurodymus. Susidaro įspūdis, kad jis mano, jog visi turi skaityti jo mintis. Tai kelia įtampą, nuolat tenka spėlioti, apsimetinėti. Atrodo, kad ne tik aš, bet ir mano kolegos tiesiog bando pataikyti, teisingai sureaguot į vadovo nuotaikas. Turi gi būti koks nors sprendimas. Atrodo, kad jis tyčia taip daro. Tyčia sukuria netikrumo atmosferą, kurioje mes nei spėjam, nei nuspėjam, ką jis turi galvoje. O jis nuolat pabrėžia, kiek daug mūsų ateitis priklauso nuo jo. Ką mums (turiu galvoj visus darbuotojus, nes apie tai pasikalbam) daryti?

Angelė


O gal Tu, Angele, augini šunį ar katę? Juk kartais atrodo, kad jie turi suprasti mintis jų net neišsakius. O jie ne visada supranta (apie žmonas, vyrus ir vaikus net nepradedu kalbėti)...

Neteisinu įmantraus vadovo. Tik siekiu paskatinti pamąstyti kitaip. Juk gali taip būti, kad jis mano, jog Tu turi suprasti, nujausti, žinoti. O ar Tu manai, kad jis turėtų pasakyti, paaiškinti, įtikinti ar paprašyti? Taip vienas mano, kad kitas mano, jog pirmas mano, ir galiausiai niekas nieko negirdi ir nesupranta.

Gana dažnai susidaro įspūdis, jog mes gyvenam turėdami negęstančią viltį, kad aplinkiniai turėtų būti telepatai, mokantys skaityti mintis. Tačiau nei mūsų, nei kitų lūkesčiai tokiais atvejais lieka nepatenkinti.

O kaip būtų, jei paklaustum, nuoširdžiai pasidomėtum, ką žmogus turi galvoje, ką vienas ar kitas jo teiginys ar nurodymas reiškia? Jei klausei ir atsakymas būdavo dar neaiškesnis už prieš tai buvusį teiginį, ką tada darei?

Vesdamas seminarus daugiau nei 3500 žmonių uždaviau klausimą, ar paklausia savo vadovo dar kartą, ką jis turi omenyje, jei nesupranta jo nurodymo. Nepatikėsi, bet daugiau nei 80 procentų žmonių atsakė – ne! Maža to, dauguma patikslino – niekada. Aišku ir vadovai savo agresyviu elgesiu ne labai skatina darbuotojų nuoširdų smalsumą ir atvirą komunikaciją. Bet kaip visada viskas paprasta: jei nesuprantam, ką kitas žmogus mums sako ar ką tai reiškia, vienintelis konstruktyvus kelias – paklausti jo, pasitikslinti, nugalėjus savo baimę būti apšauktam, atstumtam, ar išjuoktam.

Kartais vadovas nesąmoningai ar pusiau sąmoningai gali siekti išlaikyti tokią neaiškumo atmosferą. Taip jis, galbūt, stengiasi palaikyti priklausomybės nuo jo jausmą įmonėje. Tai jis daro tam, kad jaustųsi labai reikalingas, kad sukurtų įspūdį, jog žino daugiau už kitus, moka daugiau už kitus. Tik išrinktieji (tie, kurie teisingai su juo elgiasi) nusipelno sužinoti jo išmintį. Toks vadovas iš tiesų gali supykti išgirdęs klausimą: „Gal galėtumėte padėti man suprasti, ką aš turėčiau padaryt?“ Bet juk ir pyktį galima atlaikyti.

Bet kokiu atveju labai svarbu ne tik pats klausimas, bet ir kaip jis bus užduotas: intonacija, kūno kalba. Užduodami patikslinantį klausimą privalom būti geranoriški ir nuoširdūs. Taip sumažinsime galimybę gauti grubų, įžeidžiantį atsakymą ir padidinsime tikimybę apskritai sulaukti atsakymo.

O jei atsakymas vis tiek bus neaiškus, teks paklausti dar kartą.


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas