Atsakymai / Norim padėt savo vadovams išspręst problemas.

SJ Solutions™

LT EN RU

Norim padėt savo vadovams išspręst problemas.

Įmonė susiduria su finansinėm problemom, o vadovai standartiškai užsidaro savo kabinetuose ir nekomunikuoja su komandomis, neįtraukia jų į problemų sprendimus.

Mūsų įmonė nedidukė – iš viso devyni žmonės. Turim du vadovus. Pastaruoju metu visi jaučiam, kad kažkas ne taip. Santykiai pas mus visada buvo labai geri, visada buvom tikra komanda. Bet pastaruoju metu vadovai tarsi atsiriboja nuo mūsų. Aš dirbu administratore. Matau, kad verslas stringa, bet vadovai apie tai tyli, niekam nieko nesako, apsimestinai šypsosi ir sėdi ištisomis dienomis užsidarę savo kabinete.

Man atrodo, kad jei įmonė patiria finansinių ar kitokių sunkumų, teisinga būtų vadovams pasidalinti su mumis. Mes gi gal net ir padėt galėtume, juk lengviau sunkumus įveikti kartu. O dabar diena iš dienos įtampa didėja.  Kaip paskatint vadovus pasidalinti su mumis savo problemomis?

Akvilė


Ech, Jūsų žodžiai ir vadovams į ausį!

Daugelis labai nemėgsta ir nemoka pralaimėti. Gebėjimas pripažinti pralaimėjimą visada yra brandos klausimas. O gebėjimas kreiptis pagalbos – tai jau tikros išminties požymis Čia neturiu mintyje tų, kurie pagalbos nuolatos prašo, ypač kai nieko nedaro.

Nežino tie vargšai Jūsų vadovai, Akvile, kad Jūs jiems galite padėti. Net jei ir tik savo palaikymu ir supratimu. Net jei nuo to jiems tiesiog lengviau pasidarytų. Viskas, ką jie žino greičiausiai yra tai, kad tas, kam nepasiseka – „lūzeris“. O lūzerius palieka net sekretorės. Štai jie ir tūno savo kabinete, kad jų praleimėjimo kiti jų akyse neįžvelgtų. Daugelis organizacijų vystymo tyrimų byloja apie tai, kad krizės metu darbuotojai nori padėti savo darbdaviams. Jei, žinoma, darbdaviai darbuotojus žmonėmis, o ne baldais, laiko. O darbuotojams tokiose situacijose labiausiai trūksta būtent pasidalinimo informacija – atviro ir paprasto, žmogiško pokalbio.

Dar įdomiau yra tai, kad tyrimai taipogi rodo, jog tie, kurie išdrįsta paprašyti savo darbuotojų pagalbos, jos ir gauna. Nors čia, pripažinkim, ir kebli situacija. Vienok paprašyt pagalbos, kaip rodo tyrimai, išdrįsta tik tie, kurie prieš tai rūpinosi savo darbuotojais, motyvavo juos ir su jaisaktyviai bendravo. Kiti gi tie, kurie nebendravo ir nemotyvavo), tokios pagalbos nei prašo nei gauna.

Bet, kiek suprantu, Akvile, Jūsų kolektyvas buvo ir vis dar yra komanda. Tad kaip paskatint vadovus prabilti apie tikrąją padėtį? Ogi viskas paprasta – reikia imt ir prabilti. Prabilti apie tai, kaip Jūs (o gal ir Jūsų kolegos) jaučiatės tokioje situacijoje. Užtikrinti, kad esat lojalūs įmonei ir jaučiate, jog vadovai nusipelno palaikymo, todėl jį ir siūlote. Jei ašaros, po tokios kalbos, vadovų akyse ir neištrykš, tai papildomą bokalą kitą jie tą vakarą tikrai išgers ir susitars (labai tuo noriu tikėt), kad reikia Jus, visą Jūsų komandą, įtraukti priimant spendimus. Nuo to mažiau darbo Jums nepažadu. Bet geresnę savijautą beveik galima garantuoti. Kaip ir galima nuoširdžiai tikėtis, kad ir įmonės sunkią padėtį tai pavers pakenčiama, o vėliau ir pakeičiama, padėtimi.


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas