Atsakymai / Mano kolega pasikėlė.

SJ Solutions™

LT EN RU

Mano kolega pasikėlė.

Būna taip - kol dirbom kartu, ranka rankon, žmogus buvo kaip žmogus. O tik paskiria vadovu ir tarsi kas pakeistų. Žmogus tampa arogantiškas, neprieinamas. Dingsta buvęs bendradarbiavimas ir draugiškumas. Ką daryt tokioj situacijoj?

Mano buvusį kolegą paskyrė vadovauti padaliniui, ir jis iškarto pasikeitė. Anksčiau su juo susikalbėdavom be problemų, kartais net po darbo susitikdavom, alaus išgerti nueidavom. Darbe dirbom prie tų pačių projektų. O dabar viskas visiškai kitaip – tik mėtosi nurodymais, negirdi ką jam sakau, pasikėlęs būna. Ir ne tik aš tai matau. Užkniso.

Mantas

Tiesą sakant, Mantai, nesupratau klausimo. Gal todėl, kad jo nebuvo?
Jei leisite spėti, klausimas galėtų būti, pavyzdžiui: kaip sutvarkyti santykius su vadovu, kad galėtumėm konstruktyviai bendradarbiauti? Ar kaip padaryti, kad bendravimas būtų toks, koks buvo , kad vėl būtumėm „draugeliais“?

Bet kuriuo atveju, karjeros iššūkis, su kuriuo susidūrė dar jau vadovas Jūsų kolega, yra ištiesų nemenkas iššūkis. Dažnai mes, pavaldiniai, manom, kad tapimas vadovu yra jau savaime pusė laimės: didesnis atlyginimas, geresnis automobilis, daugiau valdžios, įtakos. Atrodytų visi įsiklauso, girdi, ką vadovas sako, labiau jį vertina, labiau nei likusius ten apačioj – tokius kaip mes. Gal būt tai ir tiesa. Tačiau mes visi suprantam – atsakomybę už rezultatą. Kai atsakomybė būna už procesą, viskas kur kas paprasčiau – tereikia vykdyti sutartus veiksmus ir viskas bus gerai. Bet atsakomybė už rezultatą dažnai susijusi su daugybe kelių, kurie gali nuvesti link to rezultato. O vadovo darbas ir atsakomybė dažnai ir būna – pasirinkti tinkamą kelia, tinkamas priemones, tinkamus žmones ir būdus tam rezultatui pasiektiYpač pirma pusė metų naujam, be vadovavimo patirties, vadovui yra laikas, kuomet jis patiria itin daug streso. Jei tuo sunkiu metu vadovas sulaukia savo darbuotojų palaikymo, paramos, paskatinimo ir pasitikėjimo – laiko „išplaukimui“ gali prireikti mažiau. Na, o jei sutinka tik pasipriešinimą, išbandymus, pretenzijas ne tik iš savo vadovų, bet ir iš savo pavaldinių, gali tuo stresiniu metu ir nuskęst kaip neblaivas ruonis eketėj.

Tad galbūt, Mantai, Jūsų užėmęusiam atsakingas pareigas Jūsų bičiuliui labiausiai vertėtų padėti palaikant jį, o ne trukdant savo reiklumu ir nepamatuotais lūkesčiais. Tačiau, turiu su Jumis sutikti, jei sakysite, kad ir pats vadovas turi suvokti savo situacijos specifiką, o neatsiriboti nuo savo pavaldinių, buvusių kolegų. Vietoj bėgimo nuo jų į uždarą vadovo karietą su tamsintais stiklais, jis turėtų atsigręžti, nebijoti pripažinti savo nerimo, neišmanymo. O gal net paprasčiausiai paprašyti to, ko labiausiai reikia iš tų, kuriuos pažįsta geriausiai ir kuriais labiausiai gali pasitikėti. Paprašyt pagalbos, palaikymo ir supratingumo.

Bet kas jau iš mūsų toks drąsus, kad prisipažintų bijąs?!


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas