Atsakymai / Kaip išgyventi atviroje biuro erdvėje?

SJ Solutions™

LT EN RU

Kaip išgyventi atviroje biuro erdvėje?

Darbo vietoje būna nuolatinis triukšmas, kuris mane erzina, labai trukdo susikaupti. Nesuprantu, kam žmones taip kankinti. Visi kalba vienas per kitą, rėkia, bėgioja, skamba telefonai. Jokios galimybės susikaupti.

Mes biure dirbame atviroje erdvėje su tokiom žemom pertvarom akių lygyje. Darbo vietoje būna nuolatinis triukšmas, kuris mane erzina, labai trukdo susikaupti. Nesuprantu, kam žmones taip kankinti. Visi kalba vienas per kitą, rėkia, bėgioja, skamba telefonai. Jokios galimybės susikaupti. Jaučiu, kad mano darbo rezultatai galėtų būti tikrai geresni, jei turėčiau savo privačią erdvę darbo vietoje. Su vadovais kalbėjau. Sakė, kad esu kaprizinga ir, kad visiems tinka, turi tikti ir man. Tiesa, leido naudotis posėdžių kambariu, kai reikia paskambinti ypač svarbiais klausimais. Bet ten nuolat užimta – arba posėdžiai, arba kolegos būna. Nežinau kaip elgtis toliau. Jaučiuosi ignoruojama vadovų. Išeiti iš darbo nenoriu, bet įtampa didžiulė.

Akvilė


Iš tiesų į introversiją labiau linkusiems žmonėms darbas atviroje erdvėje, o labiausiai jokio privatumo nebuvimas, gali būti tikra kančia. Ir jei Jūs esate toks žmogus, vadinti tai kaprizingumu yra neteisinga. Suprantu, kad tokia darbo aplinka tikrai nepadeda jums būti darbingai. Kita vertus, pabandykime šioje situacijojerasti sprendimą arba bent jau supraskime ją.

Kažkada tam tikri žmonės (vadovai) pastebėjo, kad stebimi žmonės geriau dirba. Ši įžvalga paskatino juos laikytis užimamo darbo ploto taupymo politikos – gali patalpinti labai daug dirbančių žmonių į vieną, plokščią ir gerai apžvelgiamą erdvę. Mažiau sąnaudų, daugiau produktyvumo ir visi patenkinti. Tiesa, žodis „visi“, kaip dažnai būna, apėmė visus, išskyrus tuos darbuotojus, kuriems sunku susikaupti triukšmingoje aplinkoje. Tik tada, kai daugelis darbuotojų pareiškė, kad vis tik jiems reikia šiek tiek privatumo ir, kad kaimynas, kuris nuolat spraksi rašiklio jungikliu, ar čepsi, krenkšti, aimanuoja, dūsauja, kalba su savimi ar tiesiog garsiai kalba telefonu gali nervinti net tuos, kurie šiaip būti tarp žmonių mėgsta, galiausiai darbdaviai padarė bent jau pertvaras. Tokias kaip pas Jus, Akvile. Tad dabar jau tikrai visi turėjo būti patenkinti. Net ir tie, kurie nepatenkinti.

Juokas juokais, tačiau šiandien būtent tokios, vadinamo, „ofisinio“ darbo vietų išdėstymas ir dominuoja daugelyje biurų. Iš tiesų produktyvumas tokioje aplinkoje yra didesnis, tačiau su viena išlyga – jei darbuotojai paiso vienas kito, gerbia vieni kitų interesus. Jei organizacijai pavyksta sukurti ir išlaikyti konstyruktyvią darbo atviroje erdvėje kultūrą, tai pasiteisina. Jei ne – produktyvumas krenta ir tenka imtis rimtų pokyčių. Kuriuos dažniausiai ir inicijuoja tokie žmonės, kaip Jūs, Akvile.

Kaip visada gyvenime, prieš imantis kokių nors drastiškų veiksmų su negrįžtamom pasekmėm, dažnai tereikia inicijuoti pokalbį. Ne piktintis ir skųstis, o inicijuoti pokalbį. Svarbu, kad į jį įsitrauktų kuo daugiau žmonių, norinčių, jog iš tiesų būtų gerai. Tam gali padėti personalo skyriaus darbuotojai, administratorės, vidurinės grandies vadovai. Taip susiformuotų iniciatyvinė grupė, kuri paskatintų tam tikrą susitarimą – kaip elgsimės, kad visi išgyventume ir dar su malonumu. Paprastai pokyčiai greitai ir lengvai neįvyksta, bet jei iniciatyvinė grupė nepriešpastato savęs vadovams ir likusiems darbuotojams, o ieško konstruktyvių būdų, kaip sugyvent visiems kartu, – ne deklaruoja taisykles, o inicijuoja diskusiją, ne kaltina nesupratingumu ir tolerancijos stoka, o tolerantiškai išklauso visas puses ir pasiūlo konkrečius, įvykdomus sprendimus – toks grupės darbas gali pastūmėti labai gerų pokyčių link. Kartais tokios iniciatyvinės grupės tampa kolektyvo neformaliuoju lyderių susivienijimu (nepainioti su profsąjungom – jų visai kiti tikslai).

Sakote pas Jus tai nesuveiks? Na, jei taip sakote, tai tikriausiai taip ir bus. Nebent pagalvotumėte dar kartą ir paieškotumėte atsakymo į klausimą „O, ką aš galiu padaryti, kad gautųsi?“

Na, o jei visiems viskas gerai, visi patenkinti arba netiki, kad ką nors galima pakeisti, net ir tokiu atveju verta pamąstyti apie tai, ką galite padaryti tiesiog dėl savęs, kad esama situacija erzintų mažiau.

Galbūt verta dar kartą permąstyti ir įsvardinti konkrečiai, kokie yra Jūsų kasdieniniai darbo tikslai. Tuomet kiekviena diena būtų „įrėminta“ konkrečių darbų nuveikimu: padariau – išbraukiau. Ir tai galima fiksuoti kaip mažus, bet smagius laimėjimus. Kodėl tą siūlau? Todėl, kad kuo labiau susikaupsite ties konkrečiomis savo darbo užduotimis, tuo mažiau girdėsite aplinką – o juk introvertai sugeba susikaupti. Na, o fiksuodama mažas, bet svarbias įmonei, klientams ir Jums sėkmes, automatiškai didinsite pasitikėjimą savim ir suvoksite, kad tai, ką darote, yra svarbu. Galbūt atrasite, kad tai, kas svarbu, gebate atlikt bet kokiomis sąlygomis. Ir išoriniai trikdžių nepaprastas reikšmingumas sumažės. Lengviau atsikvėpsite ir daugiau padarysite. Būsite dar labiau reikalinga savo organizacijai ir Jūsų balsas lengviau pasieks… atsakingų asmenų ausis.


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas