Atsakymai / Emociniai vampyrai darbe?

SJ Solutions™

LT EN RU

Emociniai vampyrai darbe?

O jei kolega nuolat neduoda ramybės ir "geria kraują". Taip, kad net į darbą eit dėl jo nesinori. Ką daryt su tokiais? Česnakas ir kryžius jų neima.

Labai nervina vienas kolega. Nuolat skundžiasi ir skundžiasi. Reikalauja žiauriai daug dėmesio. Neįmanoma išsisukti. Tik pamato ir iškart prišoka ir pasakoja, pasakoja. Blogiausia, kad nuolat skundžiasi ir nieko negirdi, ką jam sakai. Ir negali nutraukti, nes įsižeis. Ką su tokiu daryti?

Paulina

Jūs, Paulina, – puiki klausytoja. Ir nieko taip nereikia tiems, kuriuos kartais vadinam „energetiniais vampyrais“, kaip tų, kurie nusprenžia būti donorais.

Iš vienos pusės, žinoma, puiku, kad kolegos Jums pasakojasi. Geriau kai žmonės kalba, nei kai nekalba. Tačiau panašu, kad čia Jūs turit reikalą su žmogumi, kuris tik kalba. Kitaip sakant, žmogumi, kuriam rūpi tik jis pats ir kuriam nerūpi kaip jaučiatės Jūs.

Jei tai yra kaip tik toks atvejis, paraginčiau paieškoti prisiminimuose tokio bendravimo su šiuo žmogumi fakto, kai šis žmogus elgėsi kitaip. Tai yra paieškokite, ką padarėte Jūs, kad žmogus ėmė elgtis kitaip (nepuolė pasakoti, pasakoti). Kai atrasite tai, pamėginkite porą, trejetą kartų pakartotį tokį ”suveikiantį” savo reagvimo būdą.

Na, o jei nepavyks prisiminti panašios situacijos, galit sukurti tokį savo reagavino būdą, kuris veiktų. Pavyzdžiui – nustokit skųstis pati. Neteigiu, kad tai darot. Tik mes su Jumis tikrai žinom, kad būna, jog žmogus skundžiasi, verkšlena nuolat apie tą patį ir tą patį ir klausytojas laiks nuo laiko vis tarstelna: „o, tu žinok ir man taip buvo, tik dar blogiau…“, arba “na taip, o kai pernai mes atostogavom, tai maistas buvo visiškai nepakenčiamas, teko bandelėmis maitintis„, ar kažkaip panašiai… Tokiu atveju, tikriausiai, abu visą bendrą gyvenimą turės apie ką skųstis. Tačiau jei vienas nustoja skųstis apie save, kitas tarsi nesulaukia savo skundimuisi palaikymo ir eina ieškoti kitos aukos.

Kitas labai paplitęs būdas – galima nukreipti dėmesį. Matot, kad ateina kolega, tuoj prasidės... o Jūs: „Kaip gerai, kad tu atėjai! Gal galėtum man padėti (pavyzdžiui) užpildyt ataskaitą, atsakyt į porą klausimų„“.

Tačiau, toks žaidimas gali ilgainiui virsti manipuliavimu kitu. Tad gal geriau paprastas nuoširdumas.

Pavyzdžiui: „Matau, kad tai, ką sakai yra labai tau svarbu, bet šiuo momentu turiu rimtų darbinių klausimų, kuriuos turiu išspręsti (o juk jei dirbat, tai visada turit rimtų darbinių klausimų) ir jiems turiu skirti savo dėmesį“. Pasakyti šiltai ir draugiškai žodžiai neleis įsižeisti kalbėtojui. O jei jis vis tik įsižeis – ką jau padarysi.

Dar vienas būdas – apibrėžti laiką. „Aš tavęs labai įdėmiai klausau, bet taip jau yra, kad turiu tik penkias minutes. Ar gerai? Jei mažai sutarkim kitą laiką.“ Penkias minutes klausotės, palaikote, suprantat. Po penkių minučių jau:„Suprantu tave. Jau turiu bėgt. Iki!”. Susitarimas juk buvo, penkios minutės. Tik svarbu apskritai neprarasti geranoriškumo ir nutraukti pokalbį draugiškai.

Žinoma visa tai nėra tinkamiausias elgesys tada, kai matosi, jog žmogų ištiesų kamuoja bėda, ar kai jam tikrai reikia pagalbos. Tikiu, kad sutiksit su manim, Paulina, paprastai nesunku atpažinti žmogų, kuriam tikrai reikia būti išgirstam ir palaikytam, nuo to, kuris tik todėl ir skundžiasi, kad nebeprisimena, kad įmanoma kitaip. Deja, su svetimais įpročiais įmanoma kovot, tik keičiant savuosius.


Saulius Jovaišas

Konsultuoja Saulius Jovaišas (saulius.jovaisas@sjs.lt)
Publikuota www.asirpsichologija.lt

Į klausimus atsako verslo valdymo patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros mentorius Saulius Jovaišas